užsimerkiu tyla
ir kvėpuoju
lyg paukštė
ant sparnų
nežinia
kas pakėlė
į aukštį

aš vienintelė
tu
tu –
lyg amžinas
aš
tarp kibių
debesų
pasiklydom kaip
„mes\"

tu sakei
kad suras
neturėjau vilties
manęs nieks
nesupras
aš
ant savo
peties

parimau
ir esu
debesų tyloje
aš viena
tarp visų
tu
žvelgi
pro mane