Pakliuvau į raganių puotą, aistringą Valpurgijų naktį. Aplinkui tik šoka, tik šoka raganaitės – melsvutės plaštakės. Ir sukasi sukasi poros, nebodamos saiko nei laiko… Grįžtu iš puotos tarsi vaikas nubrozdintais keliais, be skraistės, kurią pasičiupusi laumė per lauką nurūko ant šluotos. Sustoju, dairausi aplinkui ir vis negaliu atsigosti: tai tokios Valpurgijų naktys, tai šitokios raganų puotos…