Išklausyki manęs, pakalbėk su manim,
Skamba mano širdis septynstyge.
Užpildžiusi sielą pilnatim ir viltim
Ir bekrašte dangaus begalybe.

Širdy dega ugnis, skamba stygų garsai
Ir toks ilgas be galo laukimas...
Gal pavargęs kely pamiršai tu visai –
Juk jis eina per mūsų likimą.

Dar alsuoja karšta nuodėminga naktis,
Tavo kūnas ir lūpos, ir rankos...
Šis sielos skambėjimas vėlei atgis,
Negali pasipriešint, per menkas.

Širdy dega ugnis, skamba stygų garsai
Ir toks ilgas be galo laukimas...
Gal pavargęs kely pamiršai tu visai –
Juk jis eina per mūsų likimą.

Vėl sukas minčių paleista karuselė
Tuo jausmu vien užliejusi laiką.
Kartos septynstygė skambėjimą vėlei...
Pučia rudenio vėjai paklaikę.

Širdy dega ugnis, skamba stygų garsai
Ir toks ilgas be galo laukimas...
Gal pavargęs kely pamiršai tu visai –
Juk jis eina per mūsų likimą.