Vakarais mama vis užsiėmus.
Ir tėvelis kažką dirba,-
nėr kam pasakos pasekti,
o taip noris ją išgirsti,
užmiegant lovelėj prieš naktį.
Mūsų gi močiutė
laiko turi daugiau truputį.
Ji gražiai pasaką seka
ir labanaktis man sako.
Po to mane apklosto,
veidelį pabučiuoja,
kaktą paglosto ir
tyliai uždainuoja:
-mik, mažyti, mik, vaikeli
čiu-čia liu-lia,liu.
Rytoj eisi į darželį
mokytis raidelių-
čiu-čia liu-lia  liu...-
Aš jau beveik miegu
ir toliau nebegirdžiu.