Tyliai merkias žvaigždės
Rudenio migloj,
Pasiklydę medžiai
Beldžiasi trobon.
Paskutinį rūbą
Atėmė šalna,
Nuplėšė net kryžių
Vėjo dargana.
Saulė juos nuvylė,
Priglaudė naktis,
Žemė motinėlė
Glosto jų šaknis.
Tyliai merkias žvaigždės
Medžių šerdyse,
Plaukia jaunos svajos
Lapų žalume.
Tyliai merkias žvaigždės,
O viltis gyva,
Žiedlapius dar mena
Vasara jauna.
Glaudžia medžių šakos
Pumpurus mažus,
Seka vėjas sakmę
Žydinčių širdžių.