Išbalęs slėnis.
Kuždas bočių vėlės
Ir bąlančias egles
Į sniego šilką supa.
Pūgos grėsmė –
Tai ne paklaikęs vėjas,
Tai burtai vėtrų,
Kai jos lyg valse sukas.

Išbalę pūgos
Audžia bočiams šilką,
O šie jį -
Pranašams žiemos aukoja.
Staiga tylu.
Ir ne, nė kiek ne pilka!
Tik deimantai visur,
Kur bestatytum kojas.