Dviese

Laimingi mano žodžiai
vilčių sparnuotais lieptais
į tavo delnus skuba.

Šmėžuojantys atodūsiai
virš šaltakraujės upės
lengva migla plevena.

Sušyla skvarbios mintys,
nuglostytos laukimo,
lietaus lašų nuplautos.

Melsvų miškų regėjime,
stebuklų atkeliavime
mana dvasia išnyksta...

Ištirpsta abejonės,
šešėliais prisidengusios
lyg netikrumo saujos.

Prabilęs karštu virpesiu
svajonės palytėjimas
liepsna širdy pražysta.
jūros dukra