dingo džiaugsmas pamačius tavo akis    
                                                                      nes tavo veidas per daug panašus į mano
                                              ir rankos tokios pačios grublėtos
                                                                          o lūpų kampučiai suspausti

                                  ir
                         neisiu šiąnakt su tavim žvejoti
                                                            nes
                                                         mano tinklai
                                                                   sudraskyti žvynų

                                             nebegaudysiu oro drugelių
                                                               peteliškių nudrisko sparnai!
                                                         ankstų rytą išeisiu kariauti
                                                             ten nei ginklų nei kulkų nereik


                                                aš nuplėšiu šešėlį nuo kojų
                                                       jis galvoja
                                                                     mane išlaikys
                                         ir pabėgsiu į nuotakų šalį
                                                            gal Kalėdų senis užklys