nutilę balsai
dar srovena akordais
iš pakibusios prieblandos
žemės minčių
ir aš nežinau
ar tai tu ar man rodos
kad užslėptą tave
aš ir vėlei girdžiu

šitas jausmas širdy
ir visur mane lydi
ar žvaigždėta naktis
ar pageltus diena
duok man ženklą
bet kokį – mažą mažytį
ir nejausiu aš vėl
kad šioj žemėj viena

duok to gėrio
srovenusio upėm nors lašą
duok tą džiaugsmą
svaigių nemiegotų naktų
žiemos šaltis ar tu
ant langų man vis rašo
dėl tavęs aš daug ką
dar nuveikti turiu

šitas jausmas širdy
visur mane lydi
ar žvaigždėta naktis
ar pageltus diena
duok man ženklą
bet kokį – mažą mažytį
ir nejausiu aš vėl
kad šioj žemėj viena