Ruda.  Nuobodžiai aina dienas. Dungus dažnai ašaroja. Saulai pasvarga  plėšyt debesų marškas.Pre būdas nuleidįs galvų markatnai guli Reksiukas.Anas vėl  prarada sava draugų. Viseip galma suprast šitų pasakymų. Gerausia būt viskų papasakat pavaliai.
Reksiukas labai draugiškas šuniokas. Nesisarmatija anas draugaut ir katinais. Tik va bėda, kad iš šia kiema prapuola jau trys peliočių priešai. Vienas dinga nei kojų nesušilįs, untras kiema karalium prabuva ape du mėnasius, e trečias buva na pavasaria lig vėlyvo rudene. Su paskutiniu Reksiukas sutare labjausia. Ja vardas buva Gotas. Atkeliava anas iš gyvulėlių prieglaudas jau teip ažvadintas. Karingas anas  buva. Visi katinai aplinkdavo kiemų . Graitai priprata pre naujų šeimininkų , meilinas Reksiukui. Dažnai atslinkdava vuodegų užrietįs pre šunioką bliūdele. Kartais pagavįs pelį atvilkdavo pasrodyti. Peliaut anas mėga. Mėga ir susiedus aplunkyte. Anaravai pastatįs vuodegų takeliu aidavo pas juos  svečiuos. Pakalbintas, pašauktas išriesdava nugarų ir murkdava. Kai gaudava skanėstų, švilniai sukdavos ape geradaria kojas.
Kartų Gotas grįža šlubuodamas. Laiže sužeistų letenėlų ir gailiu murkimu skundes skausmu. Reksiukas apuoste jį ir švilniai prisglaude. Nelaimėlis kvepėja žuvim. Tikriausia buva pasmaguriaut žuveliokų atliekom. Prepat  gyvena ribokas. Na, nežinau kaip jį vadinti. Gal ribokas, o gal brakanierius. Meškerį anas rečiau naudoja, nei tinklus.  Vot tadu ir spręskite patys. Nemėga šuniokas to susieda. Maž tal, kad in jį susiedas palaisdavo šakalį, ar šiaip erzindava. Po žvejybas žuveliokų atliekas pildava  šiukšlynan prie savo gurbelia. Pa to vakari paslapčiom nunešdava sląstus. Naktį girdėdavas gailus cypimas. Ryti ,,rybokas,, parsnešdavo už vadegos šeškiokų, a rozais  audinį. Reksiukas žinoja, kad tam žvėriokui nulups kailį ir anas pasdaris kailiniokais ar kalnierium.
Žvėriokai negalėdavo atsturėt preš tokį skanėstų, kaip žuvų likučiai. Uosla veste vesdavo slastuos. Teip savo dienelas anys baigdava markatnai. Uosla nuvede ir Gotų. Letenėlų sukaliečija slastai. Ale jam pavyka šiaip teip išsivaduot.
Slinka dienas ir katina letenėla sugija. Anas vėl lunke susiedus, a ,,riboką,, pusen bijoja ir pažiūrėt.
Buvo subata. Vėl žvejyba, vėl laimikis. Šiukšlynan išpyla žuves likučius. Gotas neatslaike. Trauke kvapas ir instinktas.Prarada prometį, kas buva pratų roz. Pa tas naktes Reksas nesulauke drauga.
Dabar markatnai anas žiūri  tolin. A kai susiedas ,,ribokas,, išeina keman, piktai apskalija. Ir sukas galvoj mintys . Ak, kad Gotas būtų supratįs, kad ne visi susiedai venodi. Vieni duos smalyže, paglostys, o kiti... Tebeturėtų anas draugų...