Nerusens židinys  pirkelėj senoj
Nesėdėsiu prie krosnies parimus.

Nėrinys nevirpės rankelėj šaltoj
Neatversiu langinės, kai saulė pakils.

Neateisiu, negrįšiu aš vakaro maldai.
Tau motule, kuždės ją vaikyste pakvipę laukai.

Vėjas užklydęs palauke dainuos
Mano dainą, gimtuose laukuos.

Ją lyg maldą girdi amžinai  -
Širdimi,  akimis  ją skaitai ir skaitai...