Jau parkų lysvelės apsodintos
Kapinių juodraščiais,
Pririštais prie pakalnučių,
O sukirpti norai kaip pienės
Pasiklydo suodinose plytose.

Nurimk, mielas drauge,
Kol nepakabinai šilkinės rykštės
Beržo akėčiose –
Tai ji – Tavo Pandoros skrynios raktas.
Varlės riebalais spyna išterliota,
Užsimerk ir bus prarasta.

Girgžda vyriai debesims landžiojant:
Pradžioje buvo pradžia,
Daugiau nieko jie nebesupranta.
Skamba geležinės tulpės,
Iš juodo išplėstos pučiasi
Kaip kalakutas ir povas.

Čia apsaugos aukso brošiūrose
Pradegintos šventų dūmų,
Taikli akis įstatymus nuo
Paskutinės raidės suskaito:
Tas teisingumas seniai žilas –
Marijai ant rankų.

O rėmai rėmai – medžio nepasodinto rankose
Verkiančiom spalvom ištapyti šamanų...
Pamiršai pas kaimyną užsukti rugiagėlių,
Dabar per godumą įstrigai kampe lūžtančiam,
Išlaisvintas Tu – tik nelaimė.