Mėnuo šis lietumi blakstienas vilgo
Ir vėjas klaupiasi prie vartų užvertų.
Lašai kabina ilgesį ant smilgų –
Tris dešimtis ir vieną tu.

Jos virpa – nešiurena ir neglosto –
Tuo drebuliu, kurį kadais pasėjai.
Purslais šampano, bet be jokio tosto
Svaiginasi liūdna alėja.

Takai susipina, po kojom velias,
O aikštės delnas nebeturi riešo.
Ankšta išblukus vasaros suknelė –
Ruduo skutais drabužį plėšo.

Sužvilga ilgesio lašai ant smilgų –
Trys dešimtys ir viena tu.
Vėsa ne skruostus – širdį dilgo
Be žodžių tavo ištartų...