į kur esu...
...įsiklausiau aš
kai rudenis vėjas
tartum vejas dieną
naktys per laukus
nutįs suveltos laumiškai
noktiurno natos
primeną š o p e n ą
vilkstinės garsų vilnės
į k u r e s u
ir tvilksi smilkiniai
seniai ar ką tik
aš įsiklausiau –
net skildama pusiau
akimirka tu
nepabėgusia palik...