Aš nežinau kas tu ir kiek tau metų,
Miesto triukšme ar kaime gyveni,
Kokie žvaigždynai ateitį nusako,
Kam alyvas gegužyje skini?

Gal susitikę gatvėj prasilenksim,
Nueidami tolyn savais keliais,
Gal rankos pasisveikint nepakelsim,
Likimui lėmus likti svetimais.

Tik ir tada ryte linkiu tau saulės,
Dienos darbuos – sėkmės, daug šypsenų,
Išvengt klaidų, o dar labiau apgaulės,
Gyvenime turėt šimtus gerų draugų.

Kai vakarus užlieja baltas rūkas,
Širdis gi veržiasi lyg upė iš krantų,
Neuždaryk dainos į mažą atviruką,
Leisk jai skambėt gyvenimo džiaugsmu.

Leisk prasiskleist dosniam gerumo žiedui,
Tegul jis šviečia žiburiu kitiems,
Jeigu net ašara įskaudinta nurieda,
Neužgesink žėruojančios vilties.

Neužgesink gražiausio meilės jausmo,
Dangaus siųstos tikriausios dovanos,
Tvirtai ją  prie krūtinės glauski,
Brangakmeniu išsaugok visados.

Tikėk, ryte linkiu tau saulės,
Dienos darbuos – sėkmės, daug šypsenų,
Išvengt klaidų, o dar labiau apgaulės,
Gyvenime turėt šimtus gerų draugų.