Jau gula vakaras, tik saulės spinduliai
Nurausvinti dar bando debesį bent vieną,
Tačiau ir paskutinis spindulys užgęsta,
Ir mėnuo žvilgčioja pro debesėlio kraštą...

Baru mėnulį: nežiūrėki taip liūdnai -
Ir, nors klajoja mintys, kol išlydžiu dieną,
Tu - pilką dangų padabinęs savo veidu,
Sapnų pievelėmis braidyti man neleidi.

Tik mėnuo neskuba į debesynų lovą,
Todėl ilgai tariuos pati su savimi -
Vargu ar rasčiau sau geresnį pašnekovą?
Tikri sprendimai - išsūpuoti širdimi.