Kas bando klastingai apgauti savo Kūrėją
Išsidabinęs prabangiais karnavalo kostiumais
Įnoringos saviraiškos kaukėmis
Tas galiausiai iš gėdos priverstas slėpti
Savo nuogumą
Po gležnučiu figos lapu

- - -

Kas karštakraujiškai akimirksniu renkas
Aukščiausią kartelę
Gali netyčia patrūkti
Bet kas jos nemato išvis
Gali ir ties žemiausia netikėtai suklupti

- - -

Kas savo sukauptą tamsą gudriai mėgina
Ištirpdyti bendram tamsos katile
Gali netyčia itin išryškėti
Kaip sutepto kraujo dėmė
Baltut baltutėliam sniege