Iš trupučio delnų
(tik šiltų),

Iš pusės pėdos
(iš visos būtų per daug įžūlu),

Iš kietai sučiauptų besišypsančių lūpų,

Iš sniego girgždėjimo
(kai tyla būtų skaudi),

Iš balto pieno
(lašančio nuo lūpų),

Iš medžio kvapo...
Pasisemsiu prigimties būti,
Arčiau Tavęs būti,
Dėl noro suprasti neperprantamą,
Tarp ražienų ir vėjo,
Ties ta riba, kur baigiasi bėgiai, bet
Visada prasideda, nes
Visą gyvenimą...
Iš maldos ateinam
Į maldą išeinam.