Apkalbų mergaitei
Būk nuodėminga,
būk nekalta.
Būk tokia, kokią
pažįstu,-
visiems atleidžianti už viską.
Laikas praeis.
Paliks tik raukšles,
randą gilų.
Draugai kvatosis kvailai,
daugkart apspjaudę ir apvylę...
O tu eik galva pakelta
ir šypsokis,-
į šypsnį apkalbos subyra.
Būk nuodėminga,
būk šventa,
virš savo nuoskaudos
pakilus.
Būk.