Susapnavau  šią naktį aukštą dangų,
Ten šventas Petras sėdi, žvangina raktus.
Įleisk, prašau, mane, o jis į žemę žiūri –
Žolė dar ne žalia, palauk metus!

Šaltas prakaitas per kūną nutekėjo,
Kaip ledo lytys upėje, kaip elektra…
Ir trenkė žaibas į mane, kur aš stovėjau –
Sapne beliko tik juoda anga.

Ech, Petrai, Petrai, pagalvojau,
Negaila tau poeto - lyriškos dainos.
Atsibudau, kaip po letargo miego,
Virš lovos - voras... saulės spinduliuos.