Vės par ton taupoma...Tep žmuogos ėr numėrtė gali kėta gera napažėnės...

Lėpduov so dokterelė kleckus. Mėltėnius. Struope lėpduov, veizam akyla, ka kor pro šuona ydars naišsprūstom. So sykio ana kad pradies jouktėis, tep skane joukas lig ašaru. Veizo i anon akis išpūtusi, nabdatoriejau, sakau, ėr monėi pasakyk iš kuo joukys. Šep tep žada atgavosi ana monėi ėr saka:
- Alė, mama, ka to žėnuotomi, kap aš šėryt riedžiaus. Elektras nadegiau, iškada tun cėntu, grabaliuojous patomsie. Vuo ka velku, vuo ka velku, ėr niekap nasoprontu, dielkuo aš tuos bliuskas niekap nagalio apsėvėlkti. Tik po ėlga laika sopratau, ka kelnės bondau ont galvuos užsėmautė. Tfu, nosėspjuoviau...
-Alė to tėkra žemaitėška karatuorė besonti, rytmetie riedes, vuo po pėitu jouktėis pradieje,- sosėjoukiau ėr aš, pamėslėjosi, kap ana tėn riedydamuos pūkštė.