Ar esi toks tu šiandien, koks vakar buvai,
Kai eilutėm skubriom iš savęs iškritai,
Kai iš sapno prikėlė ūmus ilgesys,
Kai svarstyti ėmei, kam pasauly esi?

          Priedainis:
   Ašaros lašas žalioje žolėje -
   Sesės, broliai mes plunksną pamirkom į ją,
   Jei žmonijos žaizdų nei vienam neskaudėtų,
   Tai nebūtų šioj Žemėj prozaikų, poetų.
   Rašalo upė žalioje žolėje -
   Mes link savo svajų plaukti leidžiamės ja,
   Jeigu burių šilkai tavyje neplazdėtų,
   Tai nebūtų po Saule prozaikų, poetų.
   Jūra jausmų žalioje žolėje -
   Savo nerimą plauti mes nešam į ją,
   Jei  aukštybių varpai tavyje neskambėtų,
   Tai nebūtų Visatoj prozaikų, poetų.

Ar tu būsi rytoj, koks šiandieną esi,
Kai suprast nebegali kaip ateivio savi,
Kai atsiveria snaudus trečioji akis
Ir kai žodžių per maža jausmams išsakyt?

           Priedainis

Nepaklysi Erdvėj, neišnyksi Laike,
Jei radai žalią žolę ir augi su ja,
Prilaikydamas žemę kaip vaiką glėby
Ir džiaugsmingai supratęs - čia savas esi.

            Priedainis.