kumštinėj vakarykštės šakutės
bado odą
/trupinius ant stalo reikia palikt
kitaip vėlės alkanos liks/
o tada
nevaikštom po vieną
pasimesti bijom
voratinkliai apmūturiuoja
kreivą veidą
o mona Liza
šypsosi paslaptingai
pūsdama dūmų kamuolius
į orą

apačioj pragarmės

vaškas baigia aplydyt
duonos riekę