Tau - gyvenimo, ilgo kaip kelio
Ir dienų, kaip geltonų gėlių,
Meilės – tos, kur svaigina ir kelia
Virš kasdieniškų mūsų darbų.

Tau – tiek uždrausto vaisiaus saldumo,
Kiek dalintis gali su naktim;
Pastatyt iš vaivorykščių rūmus
Ir iš laiko viską atimt.

Tau - vilčių, daug svajų ir troškimų,
Daug veiduos šypsenų ir širdžių atvirų,
Gert pavasariais gardintą vyną,
Skriet išdykusiu pievų drugiu.

Tegu jūros Tau bus iki kelių,
O fantazija neš lig dangaus!
Tau – gyvenimo, ilgo kaip kelio,
Šalia artimo sielai žmogaus.