Kai spalis rudenio laukais keliavo,
Pasižadėjo - ir nesumelavo jis,-
Jog negailėdamas visom spalvom tapys.

Dar ką tik lapų ugnys mainės saulėj,
Puikavos vaisiais rudeninė obelis,
Šermukšnių dar raudonis džiugina akis...

Apsigavau,o gal mane apgavo,
Kai vis bandžiau atspėt, kokia spalva iškris,
Kai rankose teptuką lapkritis laikys.

Bet jis - spalvų mums nebebarsto saujom,
Dažniau čia supasi tik pilkas debesis,
O niūrią dieną skuba pasivogt naktis.