Matau už miško Elektrėnų kaminus,
O pievoj karvės ganosi ir avinas.
Tai – vasaros idiliškas vaizdelis.
Ore plevena ramunėlių kvapas.
Tu tyliai prieini, atsėlini lyg lapė
Ir sėdinčiam susirangai ant kelių.

Jaučiu, jog pakylu aukščiau už kaminus.
Ir klausiu ar paliesti tave galima?
Bet sakinio nebaigus karštos lūpos
Užčiaupia mane bučiniu saldžiausiu.
Ir aš daugiau jau nieko nebeklausiu,
Nes karvės, avinas ir miškas supas...