Atšaka į pageltusį žiemgraužos sodą
įstrigau, nemačiau, negirdėjau, jaučiau -
nugenėjęs šakas atlydžiais, čepsint ižą,
šarmomis ant nubudusių kelbalių stingau,

ne laiku palytėjau nujautimų gervėjimą
skrendant, kai sakei - „neskubėk, neprabėgs“,
šlyno moliu ten žiemgraužai užmerkiau žymę,
minkau gličiai dienas, kol sudrėbtos atlėgs

ašaka gerklėje, ašarojant mintims, įstrigau...
ryliavau net žuvies draiskana, nukraujavęs beržynais,
smaugiant [s]pinigo lynui - apsivėlė delnai
molinais aukurais, bet neišdegė prieširdžių šlynas.