Visa erdvė pilna konvulsijų staugimo -
Ant baimės nervo, skilusio dangaus,
Šalti sparnai bejėgiai trapūs rymo,
Piktai pašiauštą žolę tuoj skalaus

Ūkai vien pelenų...o karvės atrajoja
Juodų varnų sparnus tylos gaisruos,
Bedugnės siurbiasi joms į kiekvieną koją...
O pėdų aidą pragarai prakoš,

Visa erdvė pilna konvulsijų staugimo...