aušta tirštas
ūkanotas rytas
styra medžiai
vėjo nukramtyti
eina ilgesys
ir kelias kitas
skraido paukščiai
niekur nematyti
pilkas liūdesys
upe atplaukęs
užmetė ant žemės
baltą rūką
tylūs žmonės
saulės nesulaukę
klūpi maldoje
tą ryt suplūkę
Šauksim meilę
mirtį tik prišauksim
džiaugsmą šauksim
ašaros ateis
iškamuoti ilgesio
tik lauksim
ir svajonių mūsų
niekas nenuteis.