Voratinklius laumės iš sutemų verpia,
Tiktai prieš mėnulį gali juos matyti.
Migla kaštonus tarpupirščiuos slepia,
Jie vis pasirodo tik pradedant lyti.

Įkritusios akys, pavargusios kojos.
Lietum prilipintas lapas prie bato.
Rudenį gėrėm iš rankų artojo
Ir ėmėm auksėti, kaip Dievas mus mato.