Šaltais žibintais apšviesta tavo viltis,
Liūliuoja ją nakties pabaisos ir sprangi rimtis.

Kūnas it vaiduoklis -
Neregių pasauliu slenka.
Vos pulsuojanti širdis,
Nevilties klejone dvelkia.

Nuaidinčiu balsu aš klausiu:
Kur tu eini,
Ei, kur eini?!

It švinas krenta žodžiai -
Tykiai ir nebyliai,
Liejasi viltis it vynas -
Mūs žingsniai dievų akyse išnyksta...

Šis miestas mūsų jau nebepažįsta,
Šaltai mus apkabina,
Svajones praryja
Ir tyliai savyje užrakina.

Nelemta mūsų norams šičia pasilikti,
Nelemta mūs viltis šioj vietoj pasodinti.