Nenoriu būti toks kaip sniegas.
Nenoriu būti kaip lietus. –
Nes nemylėtų manęs niekas,
Tik peiktų pėdsakus šaltus.

Nenoriu būti tavo skausmas,
Nenoriu būti liūdesys. –
Tik diemedžiu po langu augti,
Tik debesiu virš jo praskrist.

Nenoriu būti ledas šaltas
Po tavo kojomis – trapus.
Nenoriu, kad tau širdį geltų,
Kai skilinėja jis perpus.

Tegu prie tako aš gulėsiu
Neišvaizdžiu akmenėliu,
O tu pavargus atsisėsi
Ir net nejausi, kad liūdžiu.