Nors Lietuva, o ne Sachara –
Kaimynus skiria „kilometrai“,
Tik kai krūmuos ruginę varo,
Tai Jonas susitinka Petrą.

Tada pakinkę „baltus arklius“
Smagiai kas joja, kas važiuoja.
„Patarškom“ kaime tikras teatras
Ir bilietėlis nekainuoja.

Seniai nemačius tokios peklos,
Katė užsiropštė ant stogo,                  
Ištįso ilgas stručio kaklas,
Ir akys didelės išsprogo.

Smagu – nėr krizės, o krizenam
Ir kuo tai baigis – negalvojam.
Gal abejingi, gal pasenom?
Tik... kaip įvardysim rytojų...