vakar buvo Tavo šventė.
Ant smėlio keterų sėdėjai,
O vėjas pustė smiltis
Į Tavo plaukus.
Į  jūros stiklą atsimušęs spindulys
Pasėjo lietų.

Mano šventė bus rytoj.
Sugersiu Tavo lietų,
Išbraidysiu jūrą,
Smiltis išpustytas suspausiu delne ir lauksiu vėjo,
Kad atneštų mano šventę.