Gaila rudens...
Gražus buvo
Ir turtais aptekęs,
Bet vėjo dantys pikti
Auksaspalvį apsiaustą
Sudraskė.
Purvinos kojos
Sutrypė,
Žemėn sumynė.
Alkanos rankos
Nupurtė,
Nurinko,
Nuskynė...
O rudenį
Nuogą ir pliką
Išmetė
Į šiukšlių dėžę.
Išvežė jį
Į praeities sąvartyną
Nepažįstami dėdės.
Ir neliko rudens,
O gaila!
Toks turtingas buvo,
Taip gražiai
Pasirėdęs...