Miega dangus –
Ant peties žilą galvą padėjęs
Ilsis mėnuo
Žvaigždėm nusagstytu švarku.
O kitoj pusėj Žemės
Skaisčią šviesą pasėjus
Kelias saulė
Bučiuoti garbanių vaikų.
Ir kuomet naktyje
Žalią žolę suspaudžia
Baltos šalnos grublėta ranka.
Ten kažkur tai kitapus
Smiltys saulėje snaudžia,
Vandenyno stikle nebedūžta banga...

Miega dangus –
Ant peties žilą galvą padėjęs
Ilsis mėnuo
Žvaigždėm nusagstytu švarku.
O šitoj pusėj Žemės
Skaisčią šviesą pasėjus
Kelias saulė
Bučiuot baltaplaukių vaikų.
Ir kuomet naktyje
Smiltis hienos sumindo,
O akacijos žydi baltu švelnumu –
Ties langais rasomis
Ruduo klevą pagirdo,
Aš tikiu, kad nėra jaukesnių man namų