vo dėlkuo
nusimėnės  vakars be pruotaaa
be pruotaa širdį draskančių dainuškų
atmini kap vakr tievs dainiava
paredams iš darbų ont  peitų
šindein tyla
vo  beprotiška  tyla
tyla gimtam keimė ir žaliuo peivuo
nebematau  tieva
kor uns yr
A žina kad išejėėė
nežinaaa
klausi kor
juk vakar dainiavom
į omžinybę    
aaaa  
vo kada
tada kada skleidės pėrma ryta žara
mata kap yr
kad šindien tyl  gimts suodnas
kvietkom mėrgonti  lonka
tėvs  jau tikra nebeparęs
išejė ons
į omžinybę so  pėrma ryta žara
nežinuoje
mata
daba sužinuoje