Nors saulė šviečia danguje žemai,
O lapai rudeniniai jau nukrito,
Ilgi ir tamsūs slegia vakarai -
Su viltimi kas kartą laukiam ryto.
Išaušusi diena atneš naujas mintis,
Pasaulis pasirodys pilnas meilės,
O jei dar įkvėpimas aplankys -
Gims nuostabiausios ir skambiausios eilės.
Tai kas, kad miršta rudenį gamta
Ir melancholija į sielą braunas,
Tikėkim, kad gražesnė bus kita diena,
Juk lietūs - liūdesį širdies nuplauna.