Ir viskas taip tik todėl,
Kad niekas man neseka pasakų,
Neglosto galvos prieš miegą,
Nesaugo nuo laumių ir raganų.

Užmiegu
susisupus į vienumą...
Pabundu –
Nėra kam ištart „Labas“,
Ir vaikštau nė žodžio netardama
Visą dieną...
Bet tai būna vakar...

O šiandien
Paseksiu tau pasaką,
Kurios man nepasekė niekas...
Ir vienądien, kai patikėsi ja,
Susitiksim –
Juk mažas šis svietas...

2005 12 29