Baik burti lapkritį ir lietų,
Mažyčiais paveikslėliais, kur kaukėtos
Grimasos nusišaipo, lyg galėtų
Sučiupt tave iš ten, kur mėtos

Lašais iš debesų ir kerta stogą
Ta ritmika, sakytum tango
Ar kiek vėliau – veikiau fokstroto,
Ir iš dangaus tarsi pro landą

Pabyra žodžiai, kur sukrinta
Vienplaukei tau į paiką galvą
Ir jei nebūtų surakintos
Tos lūpos, kviestumeis pagalbą,

...Nes šitaip lai geriau nebūna,
Negalima, net jeigu tyčia,
Kažkas į atmintį įstūmė
Tave, kad vis dažniau matyčiau.