nepamenu tokios ilgos nakties –
jaučiu kad tarp minučių rūkas
pasklido šitaip kad pasipriešinti
nei prasminga nei įmanoma

sklinda tirštos masės ir kambary
tik čia daugiau tuštybės, tylos o joje

nenorom turi įsiklausyti:
širdis plaka
pasiutiškai kaip niekad
nes siela šiąnakt
palikusi kūną
nuėjo prie juodo lango
ir išvydo
kaip ji atrodo nuoga

            

                            


                                              

                                                         eik miegoti, meldžiu, siela

                                                                 
                                                                                   eik miegoti...