Gyvenimas labai skubiai prabėgo
Ir ratilais pasklido laiko vandeny.
Šiandien net sau bijai prisipažinti,
Kad jau jėgų kovot nebeturi.
Kasdienis kelias nuolatos sunkėjo
Ir buvo metų kalnas per status,
Ėjai, skubėjai, visko daug reikėjo,
Nešei tu savo ir kitų skausmus.
Dabar, kada prie galo priartėjai,
Tu savo naštą vos bepavelki žeme,
Kely aplenkia tik benamis vėjas -
Nusiveža jis tavo aklą lemtį vežime.