Trys sudžiūvę medžiai, nuleidę kojas,
Murkdo jas bėgančioj ašarų upėj,
Dvi nuskendusios širdys tirpsta joje.
Kenčianti, nuo kūno nusvirusi, mano ranka
Šukuoja žemės peruką, pageltusį nuo
Sūraus į ją įsigėrusio Archangelo siunčiamo lietaus.

Išgirsk ir išklausyk mane,
Klykiančią baimėje, skęstančią kūne,
Atverk ir atrakink duris,
Išlaisvink iš naktimis drugio krečiamų šonų,
Neleisk man žvelgt beprotės akimis
Į besileidžiančią pilnatį...

Nuvesk į nebūtį mane,
Gelsvom gyvom gėlėm papuošus,
Tikėti gėriu nenustojančią,
Meldžiu – paversk kitatike...