Kodėl neverkiu su lietaus pažadais?
Tiesiog nujaučiu, kad jis vėl neateis.
Gražiausios svajonės neteikia vilties.
Delne negaliu įskaityt ateities.

Kodėl negirdžiu angelų šnabždesių?
Šią naktį viena ir man taip neramu.
Kaip visad ilgiuosi šviesiųjų akių,
Ieškant sapnų į tamsą žvelgiu.

Kodėl nepaleidžiu širdies paslapties?
Šiai meilei meldžiuosi, prašau užmaršties.
Tarp mūsų tyla tęsias iki žvaigždės,
Bet lauksiu, kol lūpos be lūpų atvės.

Kodėl nejaučiu savo sielos ženklų?
Ore trūksta tavo burtų saldžių.
Iš paskos vėjo šešėliais seku,
Dėl tavęs aš savęs vis daugiau netenku.