Ar toli esi nuo balto sapno?
Lūpos gal be žodžių?  – (Išvogti?!)
Be šviesių svajonių – tarsi aklas,
Gal jauties gūdžiausioje nakty?

Lietuje sudrėko plonas rūbas.
Plaukia mintys spalio dangumi.
Tavo veidas atviras gerumui.
Atviras tu lietui – vidumi.

Kam lietaus lašai – tau akių rasos –
Vasarėlės ilgisi ruduo...
Neišbėgsi jau į lauką basas.
Pažaliavęs samana akmuo.

Gal šįvakar guost tave, gal gamtą?  
Ko širdies kamputy netekai?
Aršios liūtys rudeni nelemtos,
Tau atkeršija klampiais takais.

Neliūdėki! Tegu šildo širdį
Vynas taurėse tarp mūs delnų.
Ūžia vėjas kamine pravirkdęs
Tuos, kurie atsižada namų.

Mes kartu ir mums nebaisios liūtys.
Net ruduo – beprotiškai puikus!
Ir juokingos, smulkios visos kliūtys,
Kai ruduo nuauksina takus.