Lyg šunys savaitės sulojo,
Kai mėnuo praslinko vagis.
Kur vilkas per naktį nakvojo?
Kur šildėsi dieną angis?

Koks skirtumas – niekas nekito:
Gal mirė, gal gimė kažkas
Ir žvaigždės žibėjo – nekrito.
Jei kristų – tai man į rankas.

Dabar nematau, reiškia – tuščios,
Tik panagės juodos ir tiek...
Belieka pečiais tiktai gūžčiot,
Kai sako – galbūt pailsėk.

Nuo ko – nuo savęs ar nuo laiko?
Juk mudu susiję abu,
Nes būna, mane jis prilaiko,
Kuomet viršum žemės kabu.

Ar sieną pastato – sustoju,
Jei miegu atmerkęs akis.
Šis mėnuo pakišo man koją,
Pasiėmė laiką – vagis...