Kai ruduo ateis ir paukščiai į pietus išskris,
Tu neišeik, tu pasilik.
Kai vėjas siaus, o visos gėlės vys,
Tu savo žiedo nepaslėpki, lik.
Ir per audras, ir per liūtis,
Kai mėnuo bėgs, o žvaigždės kris,
Tu pasilik
Ir būk tuo paprastu, tuo ,,savimi\"
Tik neišeik, neišsigąsk, tu pasilik.