Jau gęsta žvakė sutemoj nakties.
Toks minkštas sapnas apgaubia tave.
Nėra tenai nei gėdos, nei rimties,
Vilionė kviečia dar nepatirta.

Įmerkęs mėnuo kojas į beribę tamsą,
Šešėliuos sidabru padės tave išvysti.
Nuplaus lietus geismuos beribę kančią,
Ir pamylėt sapne aš būtinai tave išdrįsiu..

O tavo kvapas persekios lig ryto.
Nėra jėgų tamsoj vienai braidyti...