Mano klevas,
kažkada rūpestingai išsaugotas,
švenčia rudenį,
puošias saulės ir kraujo spalvom.
Jam vos dešimt tokių rudenų -
pakelės ilgaamžio vaikystė.
Augs ir augs
ir kasmet kantriai švęs
ryškiaspalvėm žvaigždėm sužydėjusio rūbo
išėjimo į nebūtį
vėjuotą šventę...