Tave mačiau. Ir taip arti, ir taip arti...
Beveik savyj, gal dar giliau
Slėpeisi Tu. Tokia saldi, tokia karti:
Nepaprasta. Ir pagaliau...

Tu pravirkai, o aš net ašarų bijau.
Ne jų...Tylos ir tolimo nesupratimo.
Mergyt miela, gal metas jau?
Tai Tu. Gal aš. Bet ne likimas.

Ne pasaulis- tas, kuris nesugebėjo
Nepažeisti. Saugot savo delnuose.
Nes pasaulis ten, kur mudvi ėjom.
Kai nebuvo nieko. Tik jauna drąsa.

Tave matau. Iš taip arti, iš taip arti.
Jau niekad nepaleisiu tolumon.


     Mano Krokodilui